2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Nauji anekdotai apie Petriuką



Petriukas sprendžia žurnale testą:
1. Ar jūs esate geras? Taip - 200 taškų, ne - 100 taškų.
2. Ar jūs protingas? Taip - 20 taškų, ne - 10 taškų.
3. Ar jūs esate gražus? Taip - 2 taškai, ne - 1 taškas.
Galiausiai jis perskaito atsakymą: "Jei surinkote 111 taškų, tai esate piktas, silpnaprotis išsigimėlis."



Miesto tualete prie Petriuko prieina žmogelis laikydamas abiejose rankose po didžiulį arbūzą ir prašo:
- Atsiprašau labai, ar jūs kartais negalėtumėte man padėti ir...
- Žinoma galiu!-iškart supratęs reikalą Petriukas atsega žmogeliui kelnes.
- Geriau jau vėl viską užsekite ir palaikykite mano arbūzus. Matote, aš noriu tik nusiplauti rankas,- iki galo pasako savo prašymą žmogelis.




Kartą užsikimšo tualetas Petriuko namuose. Tėtis iškvietė santechniką. Atėjo toks didžiulis dviejų su puse metro ūgio stambuolis, nukėlė unitazą ir burna ėmė prapūtinėti vamzdį. Pamatęs, kas prapūsti nepavyksta, iš visos sveikatos pabandė pro tą vamzdį oro įtraukti. Ir staiga iš vamzdžio ištraukė žmogelį su numautom kelnėm.
- Štai ir užsikimšimo priežastis,- tarė santechnikas.
- Aš jums jokia ne priežastis, o kaimynas iš apatinio aukšto,- piktai tarė žmogelis.




Prie Petriuko prieina aklas žmogus ir klausia:
- Ką tu darai?
- Geriu pieną,- atsako Petriukas.
- O kas yra pienas?
- Tai toks baltas skystis.
- O kas yra baltas?- klausia aklasis.
- Tai tokia spalva, kaip gulbės,- paaiškina Petriukas.
- O kas yra gulbė?
- Paukštis su ilgu išlenktu kaklu.
- O ką reiškia išlenktas kaklas?- vėl nesupranta aklasis.
Petriukas netenka kantrybės, sulenkia ranką ir sako:
- Va, pačiupinėk, štai toks.
Aklasis ilgai čiupinėja Petriuko ranką ir sako:
- Ačiū tau, jaunuoli, va dabar aš jau žinau, kaip atrodo pienas...




Apsikrovusi didžiuliais nešuliais ir sunkiausiais kroviniais, Petriuko šeimynėlė atpūškavo į geležinkelio stotį.
- Gaila, kad dar pianino nepasiėmėme,- pasakė sunkiai pūškuodamas tėtis.
- Visai nejuokinga!- suraukė nosytę mama.
- Matai, ant pianino aš palikau bilietus,- kaltai sumurmėjo tėtis.




Petriuko šeimynėlė belaukdama traukinio pamato po peroną besiblaškančią ir gailiai raudančią moteriškę.
- Kas jums atsitiko, gerbiamoji ponia?- klausia Petriuko tėtis.
- Aš tris minutes pavėlavau į traukinį!- kūkčioja moteris.
- Tik pamanykit, pavėlavot kažkokias tris minutes, o verkiat taip, lyg būtumėt pavėlavusi visas tris valandas,- "nuramina" nelaimingąją Petriukas.




Susiruošė Petriuko šeima pasivažinėti automobiliu. Susėdo visi, tėtis įkišo į spynelę raktelį, pasuko ir... mašina neužsivedė.
- Kas atsitiko, kodėl nevažiuojam?- po pusvalandžio klausia Petriukas.
- Kažkodėl neužsiveda,- sako susirūpinęs tėtis.
- Tiek to, važiuojam, paskui užvesi!- nekantriai sukomanduoja Petriuko mama.




Kelių policininkas sustabdo Petriuko tėtį ir giežtai jam sako:
- Kodėl jūs per miestą važiuojate 80 kilometrų per valandą greičiu?
- Kokią dar valandą?!- pasipiktina tėtis,- aš važiuoju tik kokias dešimt minučių, ne daugiau!




Kai Petriukas išlaikė teises, išvažiavo su tėčiu pirmą kartą pasivažinėti. Tėtis patenkintas įšoko ant galinės sėdynės.
- Kodėl nesėdi priekyje?- klausia Petriukas.
- Kiek metų aš laukiau, kada galėsiu atsilyginti už viską, ką esi man iškrėtęs būdamas mažytis, piktdžiugiškai tarė tėtis.- Dabar, kai tu vairuosi, aš pešiosiu tave už plaukų, spardysiu sėdynę ir uždenginėsiu delnais akis.




Petriukas skambina tėčiui į darbą:
- Klausyk, tėti, turiu dvi naujienas: blogą ir gerą.
- Sakyk, gerąją, nes dabar esu labai užsiėmęs. Apie blogą pasakysi namuose,- sako tėtis.
- Na... žodžiu... tavo "merso" pripučiama apsauginė pagalvė veikia gerai,- "nudžiugina" tėtį Petriukas.

Komentarų nėra: