Petriukas niekaip neužmiega. Tėvas sėdasi ant lovos krašto ir ima sekti pasaką. Seka, kol pagaliau įsivyrauja tyla. Mama tyliai atidaro duris ir klausia:
– Užmigo?
– Taip, – laimingas atsako Petriukas.
***
Per istorijos pamoką mokytoja, remdamasi įvairiais pavyzdžiais, pasakoja vaikams, jog priešą lengviausia įveikti jo paties ginklu. - Taip? - nustebo Petriukas. - Išsyk matyti, kad jūsų niekada nepersekiojo širšinas!
***
Tėvas klausia Petriuko:
- Na, kaip sekasi mokykloje?
- Puikiai! Sutartį su penkta klase pratęsiau dar metams!
***
Pamokoje:
- Petriuk, kodėl tu kas minutę žiūri į laikrodį?
- Bijau, kad nelauktas skambutis netikėtai nutrauks jūsų fantastišką paskaitą, tamsta mokytoja...
***
Petriukas pasakoja suolo draugui:
- Vakar mane tėvas du kartus lupo.
- Už ką?
- Pirmą kartą - kai parodžiau jam pažymių knygelę. O ten tokie pažymiai, tokie įrašai! Antrą kartą - kai pasakiau, kad tai - jo paties pažymių knygelė.
***
Petriukas po pirmos dienos mokykloje grįžta labai nusivylęs: "Ir tai jie vadina pirma klase!? Visur tik kieti suolai..."
***
Petriukas, grįžęs iš mokyklos, pareiškia:
- Viskas, į mokyklą daugiau neisiu!
- Kodėl? - paklausia mama.
- Skaityti nemoku, rašyti nemoku, o šnekėti man draudžia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą