Astronomija

Nauja tema - astronomija

Rašysiu apie viską,kas ten darosi danguje.

Taigi šiandien parašysiu apie baltają ir juodają nykštukes

Baltoji nykštukė

– degeneruotų dujų žvaigždė, kurios masė beveik lygi Saulės masei, tūris – planetos tūriui, o tankis 105-108 g/cm³. Hercšprungo ir Raselo diagramoje baltosios nykštukės sudaro atskirą seką gerokai kairiau ir žemiau nuo pagrindinės sekos žvaigždžių (absoliutinis ryškis 10-15). Pagal absorbcijos linijas baltosios nykštukės skirstomos į tipus:

DO (matomos jonizuoto helio linijos),

DB (neutralaus helio),

DA (vandenilio),

DZ (metalų kalcio, geležies, magnio, natrio),

DQ (anglies molekulių juostos ir anglies atomų linijos),

DC (linijų nėra).

Baltosios nykštukės neturi branduolinėms reakcijoms reikalingų kuro atsargų. Svarstoma galimybė, kad ilgainiui baltosios nykštukės atvėsta ir virsta juodosiomis nykštukėmis. Maždaug po 5 mlrd. metų Saulė virs raudonąja milžine ir po dar 1 mrd. metų baltąja nykštuke.

Juodoji nykštukė

Juodoji nykštukė yra hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – baltoji nykštukė, kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir šviesos. Nesitikima, kad Visatoje jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atvėstų iki tokios būsenos, reikia daugiau nei jo praėjo nuo visatos susikūrimo. Net jei juodosios nykštukės egzistuotų, būtų ypatingai sunku jas surasti, nes jau pagal patį apibrėžimą aišku, kad jų spindesys būtų labai menkas (jei išvis ką nors spinduliuotų). Tačiau jos gali būti surastos pagal jų gravitacijos įtaką.

Juodosiomis nykštukėmis taip pat vadinami astronominiai objektai, kurie formuojasi tokiu pačiu būdu kaip žvaigždės, tačiau neturi pakankamai masės (0,08 saulės masės), kad prasidėtų branduolinė vandenilio atomų susijungimo reakcija[2]. Tokie objektai dabar paprastai vadinami rudosiomis nykštukėmis, terminu, kurį pasiūlė Jill Tarter XX a. 7 dešimtmetyje[3].

Juodųjų nykštukių nereikia supainioti su juodosiomis skylėmis arba neutroninėmis žvaigždėmis.